Langų apdailos darbai

Kokybiškai sumontuoti gaminiai, teisingai padaryta apdaila, leidžia iki 25% sumažinti šilumos praradimus ir padidinti šiuolaikinio lango teikiamus privalumus. ‘AIDENIS* montuotojai naudoja praktikos patikrintas langų sandarinimo priemones.

Kodėl tiek daug kalbama apie langų sandarinimą?

Negailestingai kylant šildymo kainoms, vis aktualesnis tampa pastatų sandarumo ir termines izoliacijos klausimas. Sandarinimas nuo skersvėju, vėjo ir smarkaus lietaus bei termine langų perimetro sujungimo vietų izoliacija - svarbiausi šilumą išsaugantys elementai. Remiantis statybų fizikos dėsniais, vandens garai ore juda iš aukštesnio j žemesnio slėgio aplinką - kai lauke šalčiau nei kambaryje,vandens garai per sieną skverbiasi j išorę. Kitaip tariant, pastatuose, kuriuose yra vandeniui pralaidžių ir nesandarių vietų, vandens garų kondensatas gali pradėti kauptis langų sujungimo vietose, nes čia padaroma daugiausia sandarinimo klaidų.

Per pastaruosius keletą metų padaugėjo pastatų konstrukcijai padarytos žalos dėl sujungimo vietose ir aplink jas tarp angokrasčių ir langų, langų elementų susikaupusio kondensato atvejų. Langų montavimo instrukcijose pateikiama išsami informacija apie šiuolaikines technologijas, kurių viena svarbiausių savybių yra vadinamasis trijų lygilų apsaugos principas.

Kaip užtikrinti patikimą langų sandarumą?

Pirmasis lygis: vidinė apsauga

Vidinė sujungimo vieta turi būti sandari iš vidines gyvenamojo būsto pusės, idant atskirtų kambario klimatą nuo lauko klimato, šiame lygyje temperatūra turi būti aukštesnė už ribinę kambario temperatorą, kai pradeda formuotis pelėsiai (oro drėgmė - 80 proc., izoterma - 13#C). Vandens garai iš čia negali judėti jokia kryptimi.

Antrasis lygis: terminis atskyrimas

Vidurinėje sujungimo zonoje tam tikram laikui turi būti užtikrinta terminė ir akustinė izoliacija, ši zona turi išlikti sausa.

Trečiasis lygis: išorinė apsauga

Iš išorės sujungimo vieta turi būti apsaugota nuo lietaus, sniego ir vėjo. Prasiskverbęs vanduo turi būti tinkamai kontroliuojamas ir nutekėti j išorę. Taip pat reikia pasirūpinti, kad vandens garai iš ten pasišalintų j lauko pusę.

Žiemą absoliuti oro drėgmė pastate yra didesne už oro drėgmę lauke. Kitaip tariant, vandens garų slėgis pastato viduje yra didesnis negu išorėje. Nesandariose, vandenj praleidžiančiose sujungimo vietose susidaro vandens garų srautas. Sujungimo vietoje atsiranda temperatūros gradientas - oras iš pastato vidaus pereina pro sujungimo vietą ir atšąla: kai oro temperatūra nukrinta žemiau rasos laško (kai vandens garai virsta vandeniu), susidaro kondensatas. Rasos taškas vaizduojamas kaip izoterma, kuri dažniausiai kerta sujungimo vietą. Tokiais atvejais dėl drėgmės visuomet atsiranda pelėsis. Esant tokioms aplinkybėms, paprastai pakanka 80 proc. drėgmės.

Kita į pastato vidų prasiskverbiančios drėgmės pasekmė - dideli šilumos nuostoliai, nes tokios vietos sudaro terminius tiltus. Suprastėja ir garso izoliacija, nes drėgmei pralaidžios perimetro sujungimo vietos labiau praleidžia šilumą ir garsą nei sausa izoliacija.

KOKYBĖ IR PASITIKĖJIMAS - TAI MŪSŲ ŽINIOS. KURIOS PADEDA SUKURTI ŠILTUS NAMUS!

 

Gaukite specialų pasiūlymą jau dabar ir sužinokite kainą!

TOP